Šio skulptūrinio kūrinio centre – tobulai lygus, sustingęs lūpų fragmentas – kontroliuojamos komunikacijos ir neutralumo simbolis. Jį supa dramatiška, rankomis suformuota draperija, kuri veikia kaip mūsų gyvenimo „sunkios audinio“ metafora: baimės, slopinamos emocijos ir neišsakytos istorijos, kurios formuoja mūsų tikrąją tapatybę.
„UNSPOKEN“ – tai ne tik paprastas interjero elementas, bet ir gili refleksija apie mūsų egzistencijos dvejopumą – įtampą tarp mūsų išpuoselėto viešojo įvaizdžio ir sudėtingų, neišsakytų emocijų, kurias nešiojamės savyje.
Visos matomos tekstūros, reljefo detalės ir apdaila yra lygiai tokios, kaip nuotraukose. Matomas fonas yra skaitmeninis maketas, skirtas tik peržiūrai, todėl proporcijos gali šiek tiek skirtis.