Ne(ištarta)

Nebylus dialogas tarp mūsų socialinės kaukės ir vidinio chaoso. Centre sustingęs, idealiai lygus lūpų fragmentas simbolizuoja kontroliuojamą, iki neutralumo nugludintą išorę. Tačiau jas supanti dramatiška draperija tampa sunkaus audinio metafora, tai viskas, kas lieka už kadro: neišsakytos baimės, užspaustos emocijos ir sudėtingos patirtys.

Šį kūrinį formavau galvodama apie tai, kaip dažnai giliausi mūsų jausmai ir žodžiai lieka paslėpti po kasdienybės sluoksniais. Rankomis lipdytos, chaotiškos audinio klostės čia apsupa ramią, plastišką lūpų formą, kurioje susilieja tyla ir noras išsikalbėti.

30×40 cm

180,00 

Liko 1